~truksta tiek nedaug~
“wisi mes angelai,tik su vienu sparnu-norint pakilti, reikia apsikabinti…truksta tiek nedaug…tik zinoti su kuo nori pakilti”
~Liudesio bildesys~
Liudesys beldziasi i sirdies vartus…
Nenoriu atidaryti duru jam…
Bet jis neklausia, ar gali ieiti!
Jo tvirti zingsniai gasdina mane…
Nezinau…
Ka daryti?
Nenoriu pasiduoti…
Nenoriu paluzti…
Asaros rieda per veida..
Liudesys isiskverbe…
Kodel nugaleti jo negaliu?
Juk jis nera stipresnis uz mane?
Negali buti….
~:(..Baime..:(~
Skauda guleti ant sukiu…
Baime..
Nesuprantu is kur ji atsirado…
Baime ikvepti…
Zengti i prieki…
Baime myleti…
Dziaugtis…
Matyti spalvas kasdienybej…
Kaustantis galvos skausmas…
Ir niuriai zavingi vakarai… kurie ikvepia…
O ryskiai izuli saule zlugdo…
Ir baime, kad suzlugdysiu…
Pati save…
Nuo kazkur atskilusiu asaru…
Noriu keltis… bet bijau parkristi… ir vel tiesti rankas i Saule….
*Akimirka*
Akimirka gyvenimo ir skausmo,
Kaip zybsnis krintancios zvaigzdes,
Ir jau nebesvarbu, kad sugalvoto noro,
Vel niekas nebegirdes…
Kada dar baime Tave saugo,
Sirdis pavirsta akmeniu saltu.
Ir abejoniu juros kranto nesimato,
Kurioje nuskestu - As, nuskesti - Tu…
Laukimas kazko vis naujo, nepatirto.
Troskimas, tai daryti vel ir vel.
Sirdis Tavoji jau neberusena,
Bet esi dar gyvas nezinia kodel…
~Lets The Angels Fall~
Viskas kada nors baigiasi. Tai kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Jei tau dabar liūdna – neliūdėk, tai praeis. Jei linksma – vertink tai ką gauni, nes tai baigsis. Gyvenimo laikinumas.
Motina gamta ir tėvas laikas užgydys visas žaizdas. Leis užmiršti tai ko nenori prisiminti. O tu ir pati suprasi, kad tavo bėdos – tik smulkmena. Palygink savo bėdas su kitų bėdomis ir suprasi, kad jos per daug menkos. Pažvelk į savo bėdas viso gyvenimo mastu ir suprasi, kad visa tai smulkmena. Dabar tu sudaužei lėkštę ir manai, kad tai labai blogai. Bet per gyvenimą tu sudaužysi dar daug lėkščių ir tai nieko nepakeis.
Jei atsitiko kas blogo – džiaukis, nes galėjo būti ir blogiau. O blogiau būti gali visada.
Rodyk draugams
(be temos)
- Pažvelk į savo akis. Ką matai?
- Beviltišką žvilgsnį ir spindinčias karštas ašaras…
- Ašaros nieko nepakeis, tik tau bus skaudžiau.
Pasiklausyk savo širdies. Ką ji tau sako?
- Ji tyli. Nebeturi ką pasakyti, ji nebenori kentėti, nebeturi jėgų…
- Širdis niekada netyli, tai mes kartais nenorime jos išklausyti.
Atsigręžk į savo sielą. Kokia ji?
- Mano siela stovi ant bedugnės krašto. Ji negali apsispręsti…
- Siela visada geba apsispręsti, tačiau mes to nesuprantame.
Dabar pamiršk visą blogį, kurį patyrei, atleisk tave įskaudinusiems,
nepyk, jei buvo tavęs nepalaikiusių ir nenorėjusių suprasti.
Padėkok visiems jiems, nes jie leido tau išmokti dalelę Gyvenimo.
Tu negali priversti žmonių jausti to, ko tu nori.
Pamiršk visas kančias, visą skausmą ir gyvenk iš naujo.
Tik niekada nepamiršk, kad ir kas beatsitiktų - gyvenimas tęsiasi…
Rodyk draugams
Liūdesys
Leisti liudesiui ishtrukti,prasiverzhti-tai tik dar karta irodyti,kad esi zhmogus. (zhingsnis)
Rodyk draugams~Vienatves glebyje~
Shlapiu lango stiklu…
Slysta dregnas ir mazhas….
Mano vienatves delnas…
Tyla spengia manyje ir jauchiuosi netekusi visko….
Noriu tik nugrimzti….
Kur dvi dainuojanchios shirdutes susilies…..
Draskoma siela verkia kaip mazhas paliktas vaikas….
Vienatves skausmas tyruose negirdi….
Mano tariamu su tyliu ir shvelniu zhodzhiu….
Myliu….myliu…myliu…..myliu…..
Rodyk draugams